Sukurti naują verslą nėra lengva. Reikalinga ne tik idėja, bet ir materialinis kapitalas. Nedaugelis startuolių turi pakankamai asmeninių lėšų, kad galėtų pilnai išpildyti savo verslo sumanymus. Tam, kad pavyktų pasiekti užsibrėžtus tikslus ieškoma išeičių. Viena jų yra ES parama verslui.
Europos Sąjungos parama verslui — tai ES finansiniai instrumentai, skirti smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV). Ši verslo parama geriau žinoma, struktūrinių fondų pavadinimu. Remiantis Europos Sąjungos teisės aktais, yra trys pagrindiniai struktūriniai fondai, į kuriuos galima pretenduoti, tai yra socialinis, regioninės plėtros ir sanglaudos fondai. Visi jie apima skirtingas sritis. Europos socialinis fondas skirtas socialinių projektų rėmimui. Šio fondo esmė — paremti projektus, galinčius išspręsti socialines problemas, kaip nedarbas, užimtumas. Daug dėmesio skiriama švietimo sistemos ir profesinio mokymo tobulinimui. Antrasis, sanglaudos fondas, skirtas ekonominiams šalių skirtumams sumažinti. Prioritetinės šio fondo kryptys yra dideli transporto, aplinkos apsaugos ir užterštumo mažinimo projektai. Europos regioninės plėtros fondas daugiausiai dėmesio skiria regionų finansavimui. Paramos paketai skiriami siekiant panaikinti takoskyrą tarp centrinių ES regionų ir periferijų. Kitaip tariant, ES paramos pagalba norima sumažinti atsilikusių regionų skaičių. Finansinė parama skiriama tiek dideliems projektams, kaip infrastruktūra ir energetika bei smulkaus ir vidutinio verslo projektams. Nemaža dalis ES paramos verslui skiriama technologijų ir inovacijų plėtrai.
Lietuva ES parama verslui naudojasi jau ne vienerius metus. Didėjanti konkurencija rinkoje verslininkus priverčia griebtis naujų, inovatyvių sprendimų, kuriems reikalingos nemažos lėšos. Akivaizdūs išsivysčiusių valstybių pavyzdžiai rodo, kad efektyvus ekonomikos ir konkurencingumo augimas priklauso nuo smulkaus ir vidutinio verslo plėtros. Smulkios ir vidutinės įmonės vertinamos itin palankiai. Anot daugelio rinkos apžvalgininkų, būtent SVV pagrindinė šalies ūkio sandaros grandis, kurios dinamiškas augimas skatina ekonomikos pakilimą. ES parama verslui ir SVV sukuria nuolatinės ekonominės sistemos veikimą: kuriasi įmonės, stabilizuojasi socialiniai santykiai, pagerėja valstybės ekonominis lygis. SVV Lietuvoje pagreitį įgavo tik atkūrus nepriklausomybę. Tuo metu pradėjo kurtis naujos įmonės, atsirado bendros paramos SVV sektoriaus plėtrai teikimo sistemos suformavimas bei paskolų SVV garantijų institucijos įsteigimas. Dabartinė smulkiojo verslo padėtis yra kur kas geresnė. Europos Komisijos duomenimis, Lietuva yra viena iš greičiausiai ES paramą verslui įsisavinančių valstybių visoje Europos Sąjungoje. Tačiau, nors, lėšų įsisavinimas spartus, Lietuva neretai atsilieka nuo numatyto ES lėšų įsisavinimo plano.
ES parama verslui — tai didelės perspektyvos ir galimybės. Finansinis ES instrumentas gali atgaivinti ir suteikti verslui naują gyvybę. Tačiau, reikia nepamiršti įvertinti projekto galimybes, rizikas ir kitus veiksnius. Reikia nustatyti prioritetus ir mechanizmus, pagal kuriuos bus perskirstomos ES lėšos ne tik siekiant suspėti jas įsisavinti, bet ir tam, kad ši finansinė parama duotų pridėtinės vertės tiek įmonei, tiek visam ekonominiam valstybės sektoriui.