tai, jog mes, lietuviai, esame be galo pamėgę apsipirkinėti kaimyninėje Lenkijoje, turbūt net nereikia niekam įrodinėti. Tą puikiai parodo ir nuolat apie kainas Lenkijoje mirgantys naujienų portalai, ir draugų, kaimynų ar giminaičių pasakojimai. Na o jei ir jūs vienas tų, kuris kartais užsuka į Lenkiją pigesnių maisto produktų ar statybinių medžiagų, tuo galite įsitikinti ir savo akimis. Parduotuvėse stumdosi būriai lietuvių, reklamos ir informaciniai lapeliai surašyti ir lietuvių kalba, pasienyje gausu valiutos keityklų, atidžiai sekami valiutų kursai bankuose. Žinoma, kalba eina apie didesnius Lenkijos pasienio miestus, bent kiek giliau šioje šalyje viskas grįžta į savo vėžes ir lietuvių niekas ten dažnai nesulaukia.
Tačiau ir šiuose gausiuose srautuose į Lenkiją turime tam tikrus svyravimus. Be abejo, kur kas daugiau važiuojančių apsipirkti būna vasaros metu – tuo metu ir dienos ilgesnės, ir keliai ne tokie slidūs, ir šiaip maloniau. Be abejo, prie to prisideda ir statybų sezonas, o lietuviai lenkiškas statybinių medžiagų parduotuves jau tikrai pamėgę. Tačiau yra ir dar vienas gana stiprus veiksnys, ženkliai valdantis važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją srautus – tai zloto kurso svyravimas. Tikrai taip.
Kodėl mėgstantiems pasivažinėti iki Lenkijos rūpi zloto kursas? Viskas labai paprasta – kuo jisai žemesnis euro atžvilgiu, tuo pigesnės mums atrodo jų prekės. Jei ir taip džiaugiamės, jog nemažą dalį maisto produktų galime gauti penktadalių ar net ketvirtadalių pigiau nei Lietuvoje, tai zloto atpigimas pavyzdžiui penkiais procentais šias nuolaidas dar labiau padidina. Paprastas pavyzdys – jei esant brangesniam zlotui Lenkijoje už šimtą eurų prisikrovėte pilną bagažinę maisto, tai zlotui atpigus kokiais penkiais procentais papildomai už tą pačią sumą dar galėsite įsimesti kokius 7 pakelius makaronų. O juk to pakaks poros savaičių pietums, jeigu juos dar bent kuo nors paįvairinsite. Tad nieko keisto, jog lietuviai reaguoja į šias papildomas nuolaidas ir zloto vertei kritus, susidomėjimas lenkų parduotuvėmis padidėja.
Ir tai dar kartą parodo, jog valiutų kursai bankuose nurodomi ne veltui. Jeigu jūs ir esate jiems abejingas ir stebitės, kam reikėjo tiek investuoti į gražias švieslentes, turėtume jau imti suprasti, jog valiutų kursai rūpi tikrai nemažai daliai žmonių. Pradedant nuo gausaus būrio važiuojančiųjų apsipirkti į Lenkiją, baigiant po visą pasaulį besibastančius keliautojus.
