Home » vartai

Žyma: vartai

Vartai jūsų namams: kokius pasirinkti?

vartaiKiemo vartai – viena iš svarbiausių namų detalių. Vartai atlieka ne tik dekoro funkciją, bet pirmiausia yra privatumo ir saugumo garantas. Tam, kad vartai puikiai atliktų savo funkcijas jie turi būti pagaminti iš tikrai kokybiškų, tvirtų medžiagų ir saugoti tiek jūsų turtą, tiek jus pačius. Sumaniai pasirinkus medžiagas ir stilių, vartai ne tik saugos, bet ir puoš jūsų namus.

Šiomis dienomis, kai gamybos technologijos stipriai pažengusios, vartai pasižymi didele įvairove. Pagal estetinę išvaizdą vartai gali būti: aklini, ažūriniai, kombinuotieji. Taip pat vartai gali būti: varstomi, stumdomi, pakeliami ir automatiniai. Varstomi kiemo vartai būna dvipusiai ir vienpusiai. Renkantis tokio tipo vartus reikia nepamiršti išsiaiškinti, koks yra varstymo spindulys. Paprastai tai reguliuojama vyrių pagalba. Dvipusių vartų montavimas yra kiek sudėtingesnis, nes reikia suderinti dvi dalis. Stumdomi vartai praktiškas pasirinkimas ten, kur nėra pakankamai daug erdvės. Stumdymo mechanizmas leidžia taupyti erdvę. Tokie vartai dažniausiai būna montuojami ant ratukų. Pakeliami vartai dažniausiai naudojami garažuose ar pramoniniuose pastatuose. Tuo tarpu, automatinius vartus dažniausiai galima matyti pramonių objektų, sandėlių ir panašių teritorijų aptvėrimo sistemose. Jie statomi ten, kur reikalinga griežtesnė praėjimo kontrolė.

Renkantis vartus yra svarbios ir tokios charakteristikos, kaip kokybė, funkcionalumas, ilgaamžiškumas. Kiemo ar garažo vartai yra pakankamai brangus pirkinys, reikalaujantis nemažų investicijų. Todėl perkant vartus reikėtų įsitikinti, kad vartai yra pagaminti iš kokybiškų, tvirtų, praktiškų medžiagų, yra atsparūs nepalankioms lauko sąlygoms. Taip pat svarbu, kad pirkinys, už kurį sumokėjote didelę sumą pinigų, tarnautų ilgai. Juk vartai turėtų būti ilgaamžis pirkinys. Saugumas yra vienas iš esminių dalykų, dėl kurio renkamės vartus savo namams. Kokybiški vartai turėtų užtikrinti maksimalų teritorijos saugumą. Taip pat vartai turėtų būti lengvai prižiūrimi ir paprastai valdomi, kad bet kuris šeimos narys galėtų patogiai jais naudotis. Žinoma, svarbi ir estetika. Juk, visi norime, kad mūsų namai atrodytų gražiai ir stilingai. Todėl, perkant vartus derėtų nepamiršti ir vizualikos. Juk kiemo vartai dažnai daug ką pasako ir apie namų šeimininkus.

TERMOCHEMINIS PLIENO APDIRBIMAS

APDIRBIMAS ŠALČIU

 

juodo-plieno-tureklai-2-www.metalo-gaminiai.lt Grūdinant kai kuriuos legiruotuosius piienus, ne visas auste-nitas virsta martensitu. Toks austenitas vadinamas liekamuoju austenitu. Pliene esantis austenitas pablogina jo mechanines savybes.

Kad liekamasis austenitas virstų martensitu, užgrūdintą plie­ną reikia papildomai apdirbti temperatūroje, žemesnėje už nu­linę (šalčiu). Plienas atšaldomas specialiuose šaldymo {ren­giniuose nuo -20 iki -100° temperatūros ir išlaikomas apie 1,5 val. Saldomieji skysčiai yra šie: suskystintas oras, azotas, kieto anglies dvideginio mišinys su denatūratu. Išlaikius nustatytą laiką, plienas atleidžiamas. Tokiu būdu apdirbant, žymiai padidėja gaminio kietumas, pagerėja jo at­sparumas dilimui. Apdirbimas šalčiu daugiausia taikomas, apdirbant piovimo įrankius.

TERMOCHEMINIS PLIENO APDIRBIMAS

 

Termocheminį plieno apdirbimą sudaro du procesai: plieno gaminio kaitinimas ir jo paviršinio sluoksnio prisodrinimas įvai­riomis medžiagomis tureklai (anglimi, azotu, aliuminiu, chromu ir kt.). Apdirbto gaminio tureklai paviršinis sluoksnis pasidaro kietas, atsparus dilimui, kaitrai, arba įgyja visą eilę kitų vertingų savybių. Ter-mocheminiu būdu apdirbamos kai kurios mašinų detalės ir pjo­vimo įrankiai. Atsižvel­giant į tai, kokia medžia­ga įterpiama į paviršinį gaminio sluoksnį, termo-cheminis apdirbimas skirs­tomas į cementavimą, azotavimą, cianavimą, alita-vimą, įchrominimą ir kt.

Cementavimas — tai plieninio gaminio kai­tinimas terpėje (medžio anglis, gamtinės dujos ir kt.), iš kurios lengvai išsiskiria anglis. Jeigu kai­tinama gamtinių dujų at­mosferoje, tai toks cemen­tavimas vadinamas dujiniu cementavimu. Cementuojant medžio anglimi, gaminys sudedamas į uždarytą metalinę dėžę ir užpilamas medžio anglimi . Maždaug 900—1000 temperatūroje, anglis suskyla, ir anglies atomai prasiskverbia į paviršinį gaminio sluoksnį turėklai. Cementavimo procesas tikrinamas pagal bandinius — plieninius strypus, kurių cheminė sudėtis tokia pat, kaip ir gaminio. Bandinys  tikrinamas, baigus kai­tinti. Kontroliniai bandiniai sudedami į dėžę kartu su apdirbimui skirtais gaminiais.

Po cementavimo gaminys įgyja stambiagrūdę struktūrą. To­dėl jis dar apdirbamas įprastiniu terminio apdirbimo būdu — užgrūdinamas ir atleidžiamas. Tada viduriniai gaminio sluoks­niai įgyja smulkiagrūdę struktūrą ir tampa plastiški, o pavir­šinis sluoksnis lieka kietas. Cementuojamojo sluoksnio gilu­mas siekia 0,5—2 mm ir reguliuojamas, keičiant kaitinimo laiką (5—20 val.). Cementuojami tie plienai, kuriuose yra ne dau­giau kaip 0,25% anglies. Dujinis cementavimas atliekamas 2—3 kartus greičiau, negu cementuojant medžio anglimi. Dujų kiekį ir sudėtį lengva regu­liuoti. Sis cementavimo būdas ypač ekonomiškas masinėje ga­myboje turėklams gaminti. Cementuojamos tos detalės, kurios dirbant dyla ir patiria smūgius: velenėliai, kumšteliai, krumpliaračiai, stūmokliniai pirštai ir kt. Pavyzdžiui, pirštai ekskavatoriaus vikšro grandims sujungti, pagaminti iš plieno Ct.3, cementuojami 1,5—2 mm gyliu.

A z o t a v i m a s — tai gaminio paviršinio sluoksnio prisodri­nimas azoto. Skirtingai nuo cementavimo, azotavimas ne tik padidina gaminio paviršinio sluoksnio kietumą, bet ir apsaugo jį nuo korozijos. Šiuo būdu apdirbto gaminio paviršinis sluoks­nis pusantro karto kietesnis už cementuoto gaminio sluoksnį. Azotui jungiantis su geležimi, susidaro labai kieti struktū­riniai komponentai — nitridai, kurie žymiai kietesni už ce-mentitą. Azotuojama, ilgesnį laiką kaitinant gatavus gaminius amo­niako skilimo produktuose 500—530° temperatūroje. Kaitinant, amoniakas skyla į azotą ir vandenilį. Azoto atomai prasiskver­bia į gaminio paviršinį sluoksnį ir, kartu su geležimi, sudaro nitridus. Azotuojamos iš legiruotųjų plienu pagamintos detalės, iš kurių reikalaujama didelio kietumo ir nepaprasto atsparumo di­limui: svarbūs krumpliaračiai, sliekinės pavaros detalės, alkū­ninio veleno kakliukai ir kt. Azotavimo trūkumas yra tas, kad procesas ilgai trunka.Cianąvimas yra procesas, kurio metu paviršiniai ga­minio sluoksniai kartu prisotinami anglies ir azoto. Cianuotas piovimo įrankis pasižymi nepaprastu atsparumu dilimui, kie­tumu ir atsparumu korozijai. Aliumininimas (a litavimas) ir chromini-m a s —tai plieninių gaminių paviršių prisodrinimas aliuminio.