Home » tvoros

Žyma: tvoros

Statybų vietos aptvėrimas ir darbo sauga

statybinė tvoraStatinio statybų darbų vieta reikalauja statytojo dėmesio ir atsakomybės. Statybvietės įrengimas turi atitikti jai keliamus saugumo reikalavimus, t. y. statybų teritorija negali kelti pavojaus čia dirbantiems žmonėms ar aplinkiniams. Viena svarbiausių užduočių – darbo zonos aptvėrimas. Šiam tikslui naudojamos laikinos tvoros. Saugumui užtikrinti reikalingi įspėjamieji ženklai ir konkrečiai situacijai tinkančios apsaugos priemonės. Pasibaigus darbo dienai, už statybvietės saugumą yra atsakingi sargai, gyvenantys laikinose konteinerinėse patalpose.

Kaip ir minėjome, vienas svarbiausių statybvietės apsaugos rodiklių – laikinos tvoros pastatymas. Tvora atskiria darbo zoną ir neleidžia pašaliniams patekti į statybų teritoriją. Galiausiai, tvora turi apsaugoti nuo vagių ir įsilaužimų. Kitaip sakant, tvora turi būti sunkiai perlipama. Statant aptvėrimus, įrengiami vartai, skirti žmonių srauto kontrolei. Beje, negalima paneigti ir laikinos tvoros estetikos klausimų. Patraukli tvora parodo rimtą investuotojo nusiteikimą ir kokybei keliamus aukštus reikalavimus. Be to, jei statybos darbai vykdomi miesto centre, prasta tvora darkys aplinkos vaizdą ir sukels aplinkinių nepasitenkinimą. Siekiant optimaliausio sprendimo, paprastai kalbama apie statybvietės aptvėrimui skirtos tvoros nuomą – tai patogi paslauga, leidžianti minimaliomis išlaidomis aptverti statybvietę ir pasirūpinti aplinkos saugumu. Tvorų pasirinkimas išties didelis, todėl konkrečiu atveju reikėtų pasikalbėti su nuomos bendrovės darbuotojais, kurie atsakys į visus jūsų klausimus.

Statybvietė – rimtą pavojų kelianti teritorija. Statybų metu būtina rūpintis darbo sauga ir imtis visų priemonių, kurios garantuotų darbuotojų saugumą. Dėl didelio krentančių daiktų pavojaus, darbuotojai privalo dėvėti šalmus ir ryškiaspalvius drabužius. Be to, būtina pastatyti įspėjamuosius ženklus ties duobėmis ar kitomis pavojų keliančiomis zonomis. Čia reikalinga ir profesionali, šiuolaikinė statybos technika, kuri užtikrina saugesnį operatoriaus darbą ir sumažina nelaimingų atsitikimų riziką. Statybos vadovas turi pasirūpinti, kad į statybvietę nepatektų pašaliniai asmenys, o čia vykdomi darbai nekeltų pavojaus nei dirbantiems, nei šalia einantiems ar gyvenantiems žmonėms. Jei statybos vadovas nepaiso saugumo reikalavimų, jam gresia didelės piniginės baudos.

Statybvietės stebėjimui ne darbo metu reikalingos sargo paslaugos. Paprastai sargas apgyvendinamas patogiose konteinerinėse patalpose. Statybiniai konteineriai gali būti naudojami ir darbuotojų laikinam gyvenimui. Priklausomai nuo individualių pageidavimų, konteineriai gali būti jungiami į vieną grandinę arba statomi keliais aukštais. Jei konteinerinės patalpos jums reikalingos laikinai, siūlome kreiptis į statybinės technikos nuomos bendrovę, kuri padės išsirinkti konkrečiai situacijai tinkamiausią įrangą.

TERMOCHEMINIS PLIENO APDIRBIMAS

APDIRBIMAS ŠALČIU

 

juodo-plieno-tureklai-2-www.metalo-gaminiai.lt Grūdinant kai kuriuos legiruotuosius piienus, ne visas auste-nitas virsta martensitu. Toks austenitas vadinamas liekamuoju austenitu. Pliene esantis austenitas pablogina jo mechanines savybes.

Kad liekamasis austenitas virstų martensitu, užgrūdintą plie­ną reikia papildomai apdirbti temperatūroje, žemesnėje už nu­linę (šalčiu). Plienas atšaldomas specialiuose šaldymo {ren­giniuose nuo -20 iki -100° temperatūros ir išlaikomas apie 1,5 val. Saldomieji skysčiai yra šie: suskystintas oras, azotas, kieto anglies dvideginio mišinys su denatūratu. Išlaikius nustatytą laiką, plienas atleidžiamas. Tokiu būdu apdirbant, žymiai padidėja gaminio kietumas, pagerėja jo at­sparumas dilimui. Apdirbimas šalčiu daugiausia taikomas, apdirbant piovimo įrankius.

TERMOCHEMINIS PLIENO APDIRBIMAS

 

Termocheminį plieno apdirbimą sudaro du procesai: plieno gaminio kaitinimas ir jo paviršinio sluoksnio prisodrinimas įvai­riomis medžiagomis tureklai (anglimi, azotu, aliuminiu, chromu ir kt.). Apdirbto gaminio tureklai paviršinis sluoksnis pasidaro kietas, atsparus dilimui, kaitrai, arba įgyja visą eilę kitų vertingų savybių. Ter-mocheminiu būdu apdirbamos kai kurios mašinų detalės ir pjo­vimo įrankiai. Atsižvel­giant į tai, kokia medžia­ga įterpiama į paviršinį gaminio sluoksnį, termo-cheminis apdirbimas skirs­tomas į cementavimą, azotavimą, cianavimą, alita-vimą, įchrominimą ir kt.

Cementavimas — tai plieninio gaminio kai­tinimas terpėje (medžio anglis, gamtinės dujos ir kt.), iš kurios lengvai išsiskiria anglis. Jeigu kai­tinama gamtinių dujų at­mosferoje, tai toks cemen­tavimas vadinamas dujiniu cementavimu. Cementuojant medžio anglimi, gaminys sudedamas į uždarytą metalinę dėžę ir užpilamas medžio anglimi . Maždaug 900—1000 temperatūroje, anglis suskyla, ir anglies atomai prasiskverbia į paviršinį gaminio sluoksnį turėklai. Cementavimo procesas tikrinamas pagal bandinius — plieninius strypus, kurių cheminė sudėtis tokia pat, kaip ir gaminio. Bandinys  tikrinamas, baigus kai­tinti. Kontroliniai bandiniai sudedami į dėžę kartu su apdirbimui skirtais gaminiais.

Po cementavimo gaminys įgyja stambiagrūdę struktūrą. To­dėl jis dar apdirbamas įprastiniu terminio apdirbimo būdu — užgrūdinamas ir atleidžiamas. Tada viduriniai gaminio sluoks­niai įgyja smulkiagrūdę struktūrą ir tampa plastiški, o pavir­šinis sluoksnis lieka kietas. Cementuojamojo sluoksnio gilu­mas siekia 0,5—2 mm ir reguliuojamas, keičiant kaitinimo laiką (5—20 val.). Cementuojami tie plienai, kuriuose yra ne dau­giau kaip 0,25% anglies. Dujinis cementavimas atliekamas 2—3 kartus greičiau, negu cementuojant medžio anglimi. Dujų kiekį ir sudėtį lengva regu­liuoti. Sis cementavimo būdas ypač ekonomiškas masinėje ga­myboje turėklams gaminti. Cementuojamos tos detalės, kurios dirbant dyla ir patiria smūgius: velenėliai, kumšteliai, krumpliaračiai, stūmokliniai pirštai ir kt. Pavyzdžiui, pirštai ekskavatoriaus vikšro grandims sujungti, pagaminti iš plieno Ct.3, cementuojami 1,5—2 mm gyliu.

A z o t a v i m a s — tai gaminio paviršinio sluoksnio prisodri­nimas azoto. Skirtingai nuo cementavimo, azotavimas ne tik padidina gaminio paviršinio sluoksnio kietumą, bet ir apsaugo jį nuo korozijos. Šiuo būdu apdirbto gaminio paviršinis sluoks­nis pusantro karto kietesnis už cementuoto gaminio sluoksnį. Azotui jungiantis su geležimi, susidaro labai kieti struktū­riniai komponentai — nitridai, kurie žymiai kietesni už ce-mentitą. Azotuojama, ilgesnį laiką kaitinant gatavus gaminius amo­niako skilimo produktuose 500—530° temperatūroje. Kaitinant, amoniakas skyla į azotą ir vandenilį. Azoto atomai prasiskver­bia į gaminio paviršinį sluoksnį ir, kartu su geležimi, sudaro nitridus. Azotuojamos iš legiruotųjų plienu pagamintos detalės, iš kurių reikalaujama didelio kietumo ir nepaprasto atsparumo di­limui: svarbūs krumpliaračiai, sliekinės pavaros detalės, alkū­ninio veleno kakliukai ir kt. Azotavimo trūkumas yra tas, kad procesas ilgai trunka.Cianąvimas yra procesas, kurio metu paviršiniai ga­minio sluoksniai kartu prisotinami anglies ir azoto. Cianuotas piovimo įrankis pasižymi nepaprastu atsparumu dilimui, kie­tumu ir atsparumu korozijai. Aliumininimas (a litavimas) ir chromini-m a s —tai plieninių gaminių paviršių prisodrinimas aliuminio.