Home » Archives for Enrika

Autorius: Enrika

Korepetitorius – reikalinga ar ne?

Mintis, kad pradinių klasių mokiniui jau reikalingas individualiai su juo dirbantis mokytojas, gali gąsdinti daugelį tėvų. Juk atrodo, kad pradinėse klasėse vaikai apskritai nesimoko, o vien smagiai leidžia laiką: bendrauja, žaidžia, tad kaip gali nutikti taip, kad staiga prireikia pagalbos mokytis? Vis dėlto, ši mintis neturėtų nei gąsdinti, nei stebinti. Į pradinę mokyklą pakliuvę mažieji neretai sunkiai adaptuojasi, o kiti – yra ir mažiau gabesni, sunkiau susikaupia, vis dar svajoja ne apie mokslo aukštumas, o kiemą, draugus ir animacinius filmus, taigi ne nuostabu, kai įveikus keletą pirmųjų etapų ima ryškėti spragos. Vienam sunkiau sekasi rašyti, kitam suvokti painų gramatikos ar skaičių pasaulį, trečiam dėlioti raideles, o ką jau kalbėti apie užsienio kalbų subtilybes. Deja, klasėje dirbantis pedagogas retai gali skirti kiekvienam mokiniui tiek dėmesio, kiek reikėtų ir kiek norėtų – juk auklėtinių krūva, o asistento, dažniausiai, nėra. Kad ir kaip būtų apmaudu, vaikai priversti plaukti pasroviui, o tėvai – tikėtis, kad laikas išspręs visas šias problemas. Tačiau yra ir kitas kelias – korpetitorius.

Svarbu – pagalba laiku

Vitis, kad vaikas po truputį įsilies į mokyklos gyvenimą ir pasiekimai ims gerėti – gali pasiteisinti. Tačiau apstu ir tokių atvejų, kai kiekviename etape problemų vis daugėja. Taigi, geriausias būdas su jomis kovoti – dar pradinėse klasėse investuoti į vaiko ugdymą. Korepetitorius, dirbdamas individualiai su kiekvienu vaiku, aiškiai mato, kokios ir kiek pagalbos jam reikia, parenka tinkamiausius metodus ir efektyviai išsprendžia kilusias problemas. Tokiu būdu vaikui mokytis tampa ne tik lengviau, bet ir įdomiau, jis neatsilieka nuo bendraklasių ir nėra minimas kaip tas, kurio pasiekimai liūdina. O tai, kaip galima spręsti iš mokyklų patirties, geriausia motyvacija siekti aukštesnių rezultatų ir ateityje. Pelnyti aplinkinių dėmesio ne nepaklūstant taisyklėms, o stebinant pasiekimais ir pavyzdingu elgesiu. Padėjęs užlopyti spragas, korepetitorius prisideda prie tolimesnio sėkmingo kiekvieno mokinio kelio mokslo srityje: tiek mokykloje, tiek studijų metu. Žinoma, ne mažiau svarbu, kad tas rezultatas būtų pastebėtas ir įvertintas aplinkinių – šeimai kartais gali būti sunku ir įsivaizduoti, kokią reikšmę pradinukui turi pagyrimas, net jei rezultatas ir nepateisino lūkesčių.

 

Kaip ir kada vertinti vaiko mokytoją

Įsileisti svetimą žmogų į namus ir patikėti jam savo vaiką – kelia nerimą net ir tiems tėvams, kurių atžalos jau gerokai vyresnės. Juk visai nesvarbu, vaikas dar pradinukas, ar jau savimi pasirūpinti galinti paauglys – lietuvių korepetitorius yra visiškai nepažįstamas žmogus, todėl natūralu, kad gali kilti abejonių ir baimių. Kaip jas įveikti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Labai svarbu – neskubėti daryti išvadų

Pirmoji pažintis su lietuvių korepetitoriumi ar bet kurio kito dalyko mokytoju – tai nemenkas išbandymas ne tik tėvams, bet ir ypač mokiniui. Nors pirmasis įspūdis paprastai būna pats tvirčiausias, nereikėtų skubėti daryti išvadų nei po pirmo, nei po antro susitikimų. Tiek vienai, tiek antrai pusei reikia laiko apsiprasti, susipažinti, atsiskleisti ir atrasti tinkamiausią bendravimo būdą. Juk tik užmezgus ryšį galima tikėtis pastebimų rezultatų.

Neįpareigoti vaiko mąstyti kaip tėvai

Galimas dalykas, kad tėvai, pamatę lietuvių korepetitorių, susidarys gana tvirtą ir nepakeičiamą nuomonę. Ji gali būti tiek teigiama, tiek neigiama. Galbūt tėvus maloniai nustebino mokytojos profesionalumas, dikcija, apranga… O, galbūt, priešingai, šokiravo makiažas, aksesuarai ar manieros. Bet kuriuo atveju – nereikia šios nuomonės perteikti ir vaikui. Svarbu leisti pačiam susidaryti įspūdį ne tik dėl to, kad dirbti teks jam, bet ir todėl, kad pajutęs galimybę manipuliuoti tėvais, nesvarbu kokio amžiaus vaikas bus, jis taip ir elgsis.

Geriausia vertinti rezultatą

Bet kokiu atveju, kad ir koks įspūdis susidarytų ir net jei jis nekistų ilgą laiką – geriausia vertinti mokinio pasiektus rezultatus. Juk tai svarbiau už bet kokią mokytojos šukuoseną ar aprangos stilių. Matomi rezultatai yra pagrindinis tikslas ir rodiklis, pagal kurį turėtų būti vertinamas lietuvių korepetitorius ir jo kompetencija bei sugebėjimai. Žinoma, derėtų atsižvelgti ir mokymo metodus bei paties vaiko nuomonę (neįteikiant savosios!). Neetiškais būdais pasiekti kad ir patys geriausi rezultatai turės mažai prasmės. Pasitikėjimas ir gera emocinė savijauta svarbiau už bet kokius pažymius. Todėl visų svarbiausia – kaip lietuvių korepetitorius ir mokinys atrado vienas kitą.