Home » Archives for airida

Autorius: airida

Dekupažas

 

Dekupažas – tai neabejotinai viena iš populiariausių rankdarbių rūšių, kuriomis šiuo metu yra užsiimama. Dekupažą dar XII amžiuje atrado kinai, kurie ėmė įvairius daiktus namuose dekoruoti puošniais popieriaus karpiniais. Dekupažo technika buvo dekoruojama kone viskas: nuo įvairių dėžučių iki žibintų ar net langų. Vėliau šią techniką perėmė vokiečiai bei lenkai, kurie dekupažu ėmė dekoruoti baldus. Tačiau iki to laiko dekupažas nebuvo tiesiog namų šeimininkių rankdarbių rūšis, tam buvo samdomi specialūs meistrai.

XVIII-XIX amžiuje dekupažo techniką atrado moterys ir ji tapo itin populiaria rankdarbių rūšimi. Aukštuomenės damos taip pamėgo šią veiklos rūšį, kad negailėdavo šiam užsiėmimui nei laiko, nei lėšų. Tokios garsios istorinės asmenybės kaip Markizė de Pompadur ir Marija Antuanetė jautė didžiulę aistrą dekupažui.

 

Dekupažo eiga ir reikalingos priemonės

 

Dekupažo technikos pavadinimas yra kilęs iš prancūziško žodžio „decouper“, kuris reiškia „iškirpti“, ir atspindi visą technikos esmę – įvairių daiktų paviršiai dekoruojami popierinėmis iškarpomis.

Dekupažo pagrindas

Dekupažo pagrindu gali būti medis, akmuo, metalo paviršiai ar net stiklas. Glotnus paviršius turi būti specialiai pašiaušiamas naudojantis specialiomis priemonėmis, kad popierius geriau sukibtų su dekoruojamu paviršiumi.

Užsiimantys dekupažu yra itin pamėgę kraklė techniką, kurios dėka, dekoruojamas daiktas įgauna sendinto paviršiaus efektą. Tarp dažų sluoksnių tepama speciali priemonė, kuri sukuria skilinėjimo efektą.

Dekupažui reikalingos priemonės

Norint užsiimti dekupažu, svarbiausios priemonės, kurias reikia įsigyti, yra šios: akriliniai dažai, popierinės servetėlės, dekupažo klijai, akrilinis lakas, teptukai, kempinėlės, žirklės. Žinoma, vėliau, jau įgudus, galima įsigyti ir papildomų priemonių bei išmokti sudėtingesnių technikų, kuriomis galima kurti dar įspūdingesnius rankdarbius.

Akriliniai dažai – norimą daiktą pirmiausiai reikia nudažyti akriliniais dažais, savo pasirinkta spalva. Šie dažai puikiai tinka rankdarbiams bei dirbant namuose, mat jie yra visiškai bekvapiai. Dažant daiktą, naudokite kempinėles, dažus tepkite vienu tvirtu mostu (nedažykite tiesiog braukdami pirmyn ir atgal).

Popierinės servetėlės – iš jų bus kerpami paveiksliukai, kuriais bus dekoruojamas pasirinktas paviršius. Dažniausiai pasirenkama: popierinės servetėlės, ryžinės servetėlės ir specialus dekupažo popierius. Žinoma neretai dekupažui panaudojama ir laikraščiai ar žurnalai, tačiau turėkite omenyje, kad pasirinkus tokį popierių, matysis ant popieriaus esančios raidės ar nuotraukų fragmentai, tačiau neretai šis akcentas suteikia dirbiniui tik daugiau originalumo.

Dekupažo klijai – dekupažui reikia būtinai įsigyti specialius klijus, kurie yra bekvapiai, džiūsta žymiai greičiau nei įprasti, nesiraukšlėja ir su laiku neima keisti spalvos (kitos klijų rūšys su laiku pradeda geltonuoti). Klijus tepkite teptuku su švelniais šereliais.

Akrilinis lakas – šis lakas naudojamas jau užbaigiant dirbinį, galima rinktis blizgų arba matinį. Taip pat šis lakas yra bekvapis, tad puikiai tinka dirbti namuose. Laką tepkite storu teptuku, lėtais, stipriais judesiais. Nebraukykite pirmyn – atgal, nes taip susidarys oro burbuliukai.

 

Dekupažo eiga:

  1. Išsirinkus daiktą, kurį norėsite dekoruoti, nudažykite pasirinkta spalva, akriliniais dažais.
  2. Išsirinkite paveikslėlį, kuriuo norėsite dekoruoti.
  3. Pasirinktoje vietoje uždėkite iškirptą paveiksliuką ir atsargiais judesiais tepkite jį klijais, nuo piešinio centro.
  4. Palaukite kol klijai nudžius ir tada tepkite laku. Galite naudoti kelis lako sluoksnius, kuo jo daugiau bus, tuo dirbinys atrodys efektingiau.
  5. Jei pageidaujate išgauti sendinimo efektą, naudokite specialų laką, kuris susimaišęs su dažais, suformuos sutrūkimus.

 

 

Keletas patarimų pradedantiesiems:

  1. Jei dekupažu užsiimate pirmą kartą – rinkitės medį, mat su šiuo paviršiumi dirbti yra lengviausia.
  2. Pirmiems kartams verčiau rinkitės storesnį popierių, puikiai tiks žurnalas, bus lengviau dirbti, nes iš plono popieriaus ar servetėles iškirptas paveiksliukas gali nesunkiai plyšti.

 

Lankytinos vietos ir muziejai Madeiroje

 

Keliaujant į svečias šalis, dažniausiai norime ne tik gėrėtis gamta, mėgautis įvairiausiomis pramogomis ar ragauti egzotiškos virtuvės patiekalus bei gėrimus. Dažniausiai keliautojai nori prisiliesti prie salos istorijos, pamatyti, kas suformavo autentišką kultūrą bei salos gyventojų mentalitetą. Tad šį kartą pateikiame Jums kokios yra lankytinos vietos ir muziejai Madeiroje.

Funšalio muziejus

Lankantis Madeiros salos sostinėje, tiesiog nevalia neužsukti į čia įsikūrusį salos istorijos muziejų („Madeira story centre“). Šiame interaktyviame muziejuje suteikiama galimybė iš arčiau susipažinti su visos salos istorija, prisiliesti prie jos ištakų, pasitelkiant visas pagrindines žmogaus jusles: pamatyti, paliesti, užuosti, išgirsti. Eksponatai išdėstyti chronologine tvarka – nuo seniausių, menančių salos atradimą 1419 metais, iki šių dienų.

„The Quinta das Cruzes“ muziejus

Šis muziejus – tai namas, kuriame kadaise gyveno vienas iš salos atradėjų, portugalas jūrininkas Joao Goncalves Zarco. Muziejaus viduje eksponuojami meno dirbiniai, kurie atspindi pirmųjų salos gyventojų istorijas bei gyvenimo akimirkas, žinoma, neišvengiant ir lašelio ironijos.

„Šventosios Klaros vienuolynas“

Šis vienuolynas neretai vadinamas salos istorijos brangakmeniu, mat jo pastatai statyti dar XV amžiaus pabaigoje. XVI-XVII amžiuose vienuolynai užėmė svarbią vietą salos socialiniame gyvenime: karžygiai, išvykstantys į savo karališkąsias misijas, būtent vienuolynuose palikdavo saugoti savo netekėjusias dukras. Taip pat vienuolynai tapdavo tikru prieglobsčiu (tiek religiniu, tiek ir ekonominiu aspektu) ir vienišoms našlėms.

„Palheiro“ sodai

Šie, Funšalio mieste esantys, sodai sutraukia ne mažiau lankytojų nei žymusis Madeiros botanikos sodas. Čia galima išvysti daugybę skirtingų augalų rūšių, kurių dauguma laikomos nykstančiomis ar jau priartėjusiomis prie nykimo ribos.

„Palheiros“ sodus įkūrė dar 1801 metais, turtingas salos didikas. Sodas suskirstytas į keletą teminių dalių: „Upelio sodą“, „Įgaubtąjį sodą“, „Rožių sodą“, „Damos sodą“, bei į sąmoningai paliktą laukinį „Pragaro sodą“. Iš viso galite išvysti daugiau kaip 290 rūšių augalų.

Funšalio katedra

Funšalio katedra, statyta dar 1514 metais, tai vienas svarbiausių miesto statinių. Šis statinys pasižymi gana asketišku fasadu, kuris yra savotiška atsvara prabanga alsuojančiam interjerui, kuris pasižymi didingais raižiniais bei aukso dekoru.

Katedra sužavės savo baltojo kedro spalvos su dramblio kaulo intarpais lubomis, kurios konstruojamos remiantis puošniuoju gotikiniu stiliumi. Ši katedra kone tobulai derina to meto europietiškąjį ir maurų architektūrinius stilius ir yra laikoma vienu geriausių tokios stiliaus paminklų visoje Portugalijoje.

Funšalio fotografijos muziejus

1865 metais salos sostinėje Funšalyje žymus to meto fotografas Vicente Gomes da Silva įkūrė savo studiją, kurią vėliau karta iš kartos perėmė tos pačios šeimos atstovai. Šiuo metu muziejuje eksponuojamos keturių kartų fotografijos. Vinento vardas Madeiros saloje jau yra tapęs kone sinonimu žodžiui fotografija, o muziejuje galima išvysti ne tik istorinių salos fotografijų, spinduliuojančių nostalgišką aurą, bet ir aplankyti tamsųjį kambarį ir išvysti visus nuotraukų ryškinimui naudojamus įrankius.

Sakralinio meno muziejus

Funšalio sakralinio meno muziejus yra įsikūręs didingame, kadaise vyskupų rūmais buvusiame pastate, statytame dar 1600 metais. Čia galite išvysti itin gausią kolekciją paveikslų, statulų, šviečiamųjų knygų ir auksu siuvinėtų, sakralinėms apeigoms skirtų rūbų. Visi eksponatai išdėstyti chronologine tvarka nuo XV iki XIX amžiaus.

Ponte Palace tropiniai sodai

Tai itin prabangią aurą spinduliuojantys, rytietišku stiliumi dekoruoti egzotiški sodai. Čia išvysite laisvai vaikštinėjančius garnius, povus, plaukiojančias juodąsias gulbes. Egzotika ir prabanga trykšta kiekvienas parko kampelis. Taip pat čia yra įsikūręs ir „Monte Palace“ muziejus, kuriame yra eksponuojama viena garsiausių Zimbabvės skulptūrų kolekcija visoje Europoje, stebinanti kolekcija įvairiais brangakmeniais ir mineralais.

Šiuolaikinio meno muziejus

Šis muziejus yra įsikūręs istoriškai svarbiame pastate, statytame dar 1614 metais, kuris buvo skirtas gynybai nuo vandenyne plėšikaujančių bei į salą dažnai užklystančių jūreivių.

Dabar muziejuje eksponuojami portugalų menininkų šiuolaikinio meno dirbiniai, siekiantys 1960-uosius metus. Jis taip pat patenka į geriausių tokio pobūdžio muziejų penketuką visoje Portugalijoje.

Vyno muziejus

Madeira visame pasaulyje garsėja savo vynu, tad nenuostabu, kad šiam tauriam gėrimui yra skirtas ir muziejus. Čia galima ne tik susipažinti su šio unikalaus gėrimo skoniu, bet ir išgirsti jo atsiradimo istoriją, iš arti išvysti gavybos procesus bei įrenginius, skirtus vynui išgauti, o vėliau – brandinti. Įdomesni muziejaus eksponatai – tai XVII amžiaus vyno spaustuvas, didžiulis, senoviškas medinis vyno brandinimo statinys ir žymaus politiko Winston Churchil ranka rašyti laiškai.

Etnografijos muziejus

Funšalyje esantis etnografijos muziejus – tai puiki vieta, kurioje galima iš arčiau susipažinti su salos tradicijomis ir kultūra. Visi eksponatai muziejuje suskirstyti temomis: vynininkystė, žvejyba, transportas ir t.t. Galite išvysti plačią ekspoziciją skirtingų rakandų, įrenginių bei autentiškų radinių, susijusių su salos etnografija.

Kristupo Kolumbo namas

Madeiros saloje vienas žymiausių keliautojų Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos meno ir planavo savo kelionę aplink pasaulį. O visi apsilankę šioje saloje, turi galimybę savomis akimis pamatyti keliautojo namą, kuris šiuo metu paverstas muziejumi. Muziejuje galima susipažinti geriau ne tik su Madeiros istorija, bet ir su visais Kolumbo atradimais.

Muilo gamyba namuose

 

 

Paskutiniu metu itin išpopuliarėjo natūrali kosmetika, natūralios priemonės namams valyti, vis daugiau skiriama dėmesio kuo mažiau apdirbtam maistui. Tai nestebina, mat vis didėjant aplinkos užterštumui, žmogus nori sau susikurti, kuo įmanoma švaresnę bei natūralesnę aplinką. Vienas iš daugiausiai naudojamų kasdienių priemonių – muilas, kuris tikrai randamas kiekvienuose namuose, tad vis daugiau dėmesio skiriama jo sudėčiai. Šį kartą norime supažindinti su muilo gamyba namuose.

 

Muilo atsiradimo istorija

 

Europoje muilas, kaip kasdienės higienos priemonė, išpopuliarėjo tik XIII amžiuje, pirmiausiai Anglijoje ir Prancūzijoje. Iki tol muilas nebuvo plačiai naudojamas, nors rašytiniuose istorijos šaltiniuose pirmosios žinios apie jį siekia dar I-II amžius, tiesa, pirmiausiai jis buvo naudojamas tik gydytojų, kaip organizmo valymo priemonė, ir tik gerokai vėliau išpopuliarėjo tarp žmonių, kaip kasdienei higienai skirta priemonė.

 

II amžiuje sukurtame muilo gaminimo recepte buvo naudojamos tik išskirtinai natūralios priemonės, kurios užtikrino ne tik žmogaus higieną, bet ir suteikė papildomos naudos odai. Muilo pagrindiniai sudėtiniai komponentai buvo: augaliniai aliejai, kurie ne tik minkština odą, bet ir saugo jos epidermį, natrio druskos, jūros dumbliai bei bičių vaškas. Toks muilas užtikrino švaros palaikymą, greitino žaizdų gijimą, drėkino odą. Žinoma, bėgant amžiams, prasidėjus pramonės perversmui, muilo gamybos procesas bei jo sudėtis itin stipriai pasikeitė, buvo naudojama vis daugiau cheminių priemonių, kurių pagrindinis tikslas – tiesiog dezinfekuoti odos paviršių. Natūralias priemones pakeitus cheminėmis, sumažėjo ir muilo gamybos kaštai, tačiau jis prarado didelę dalį savo naudos. Todėl žmonės vis dažniau ėmė rinktis natūralios sudėties muilą, kurį visai nesudėtingai galima pasigaminti ir namuose.

 

Priemonės muilo gamybai

 

Muilą galima pasigaminti namuose ir atsižvelgiant į tai, kokio efekto tikitės – improvizacijoms ribų nėra: galite rinktis skirtingus kvapus, poveikius (pavyzdžiui, drėkinantis muilas, spuogelius gydantis, šveičiamasis ir t.t.). Ir žinoma svarbiausia – kad viskas bus natūralu ir neturės jokio neigiamo poveikio jūsų odai.

Priemonės, kurių jums reikės:

Indai – specialius indus pirkti tikrai nėra būtina, galima naudoti namuose randamus, svarbu, kad jie būtų atsparūs karščiui ir lengvai valomi.

Muilo bazė – ją įsigyti galite specializuotose parduotuvėse, ši bazė yra 100 procentų natūrali, be jokių dažų, kvapų, alergenų, todėl pridedant savo pasirinktus ingredientus, susikursite norimą muilą.

Formelės – galima įsigyti silikonines formeles ar tiesiog improvizuoti su tuo, ką randate namuose, pavyzdžiui, puodukais, indeliais ar tiesiog indeliais nuo jogurto.

Eteriniai arba kvapieji aliejai – kvapieji aliejai suteiks jūsų muilui norimą kvapą, o eteriniai aliejai suteiks odai papildomos naudos, pavyzdžiui, jei jūsų tikslas yra spuogelių gydymas – rinkitės eterinį arbatmedžių aliejų ir pan.

Baziniai aliejai – jie suteiks odai minkštumo, švelnumo, drėkins ją bei saugos. Rinktis galite iš daugybės egzotiškų aliejų rūšių, priklausomai nuo to, kokio efekto siekiate.

Įvairūs priedai – tai gali būti kavos tirščiai, jei norite pasigaminti šveičiamąjį muilą, medus, turintis papildomų antibakterinių savybių bei puoselėjantis odą – fantazijai ribų nėra, įvairūs natūralūs priedai ne tik praturtins muilą, bet ir suteiks unikalią išvaizdą.

Dažai – jei norite, kad muilas būtų įdomesnės spalvos, galite naudoti specialius natūralius vandens pagrindu kurtus dažus.

 

Muilo gaminimo eiga

 

  1. Paruoškite muilo bazę, mat įprastai ji yra pardavinėjama kietos konsistencijos, tad ją reikia supjaustyti nedideliais gabaliukais, sudėti į mikrobangų krosnelę, kad ištirptų. Tiesa, visus reikiamus ingredientus turėkite šalia, nes muilo bazė gana greitai stingsta.
  2. Stebėkite, kad muilo bazė neperkaistų, jos konsistencija turėtų priminti kisielių. Šildant mikrobangų krosnelėje 350 VAT karštyje užteks vos vienos minutės, kad bazė ištirptų iki tinkamos konsistencijos.
  3. Į jau ištirpusią bazę įdėkite vieną arbatinį šaukštelį pasirinkto aliejaus
  4. Įdėkite arbatinį šaukštelį eterinio arba kvapiojo aliejaus – jokiu būdu nedėkite abiejų, mat jiems abiem yra būdingas intensyvus kvapas, tad vietoje malonaus aromato muilo, pasigaminsite tokį, kurio kvapas gali suerzinti.
  5. Sudėkite dažus bei, jei pasirinkote, papildomus ingredientus ir viską gerai išmaišykite.
  6. Gautą masę supilkite į savo pasirinktas formeles ir leiskite muilui sustingti. Įprastai muilas sustingsta per 15-20min.
  7. Išimkite muilą iš formelės bei palikite jį dar parai nudžiūti tiesiog palikdami kambario temperatūroje.

 

Papuošalų tendencijos

Kalbėti apie papuošalų tendencijas yra pakankamai nelengva, nes priešingai rūbų ar batų madų kaitai, papuošalai išlieka laikui nepavaldūs. O ryškesnės tendencijos formuojasi dešimtmečiais. Vertingas, aukščiausios kokybės papuošalas išliks madingas i po 50-ies metų, štai kodėl dažnai šeimose sukaupti juvelyriniai dirbiniai keliauja iš kartos į kartą. Tad jūsų dėmesiui – ryškiausios papuošalų tendencijos.

Viena paskutiniųjų pastaraisiais metais vis labiau ryškėjančių tendencijų – skirtingų metalų derinimas tarpusavyje. Jau praėjo laikai, kai vienu metu dėvėti sidabrinius auskarus ir auksinę grandinėlę reiškė beskonybę. Šiuo metu itin populiarus toks derinys. Neretai du skirtingi metalai kombinuojami net ir viename juvelyriniame dirbinyje. Taip pat labai populiaru vienu metu dėvėti du žiedus: geltonojo aukso ir sidabrinį.

Vis daugiau dėmesio skiriama rankoms, tačiau neretai didelius, masyvius žiedus pakeičia keli, minimalistinio stiliaus žiedai derinami tarpusavyje. Populiarėja nedideli žiedai, dėvimi piršto viduryje.

Minimalizmas, paskutiniais metais vis labiau įsitvirtina visose su mada ir stiliumi susijusiose srityse, tad nenuostabu, kad jis neaplenkė ir papuošalų tendencijų. Vis dažniau pasirenkama išskirtinė, dėmesį iš karto pritraukianti forma ir itin vengiama nereikalingų detalių.

Greta minimalistinių papuošalų, pastaraisiais metais pozicinių neapleidžia masyvūs, koljė tipo kaklo papuošalai. Juos derinti galima ne tik vakaro aprangoje, bet ir kasdien. Itin efektingai atrodo derinami su minimalistinio stiliaus rūbais. Šis, „paprasta-puošnu“ tipo kontrastas labai mėgstamas mados mylėtojų.

Taip pat juvelyrikos tendencijose vis labiau ima ryškėti simetrijos motyvai, ypatingai kalbant apie auskarus. Mėgstama vienoje ausyje nešioti vieną auskarą, o kitoje kelis, to paties stiliaus. Ekstravagantiško stiliaus mylėtojos dažnai renkasi vienoje ausyje nešiojamą itin masyvų auskarą, kuris dengia kone visą ausį, o kitoje – vos matomą, asketiško tipo mažą auskariuką. Toks derinys itin tinka vakaro aprangai – suteikia netikėto šarmo bei atkreipia dėmesį.

Auksas visais laikais buvo pats vertingiausias metalas. Buvo laikai, kai jis net atstojo pinigus. Savo vertės jis nepraranda ir šiomis dienomis. Auksiniai papuošalai visada yra brangesni už kitus, nes aukso apdirbimas yra daug sunkesnis nei bet kurio kito metalo. Pastaruoju metu vis labiau populiarėja vadinamo rusiškojo raudono aukso švelnesnė interpretacija – rausvasis auksas (rose gold). Populiarios ir kitos tradicinės geltonos aukso spalvos interpretacijos – nuo itin šviesios pastelinės gelsvos iki ryškios, rėkiančios geltonos.

Taip pat juvelyrikos dirbiniams itin būdingi kontrastai, derinama juoda –balta, lygus sidabras su šiauštu. Gajus mitas, kad šiauštas sidabras yra pigesnis, ir kad papuošalai su šio tipo sidabru yra šiek tiek kičiniai, tačiau būtent šiauštas sidabras sukuria netikėtą kontrastą bei jis turi savybę lėčiau oksiduotis nei lygus sidabras.

Visada savo vertę išlaikys ir perlai. Tai neatsiejamas elegancijos simbolis. Dar pati Coco Chanel savo laiku juos išpopuliarino, puošėsi jais gausiai ir netradiciškai savo laikmečiui. Ji parodė, kad su perlais galima sukurti begale įvaizdžių, drąsiai dėvėjo juos tiek su klasikine maža juoda suknele, tiek ir derino su vyriško kirpimo marškiniais. Tačiau pastaruoju metu klasikinius baltus perlus vis dažniau keičia ryškesnių spalvų perlų vėriniai, taip elegancijos simboliui suteikiamas aštresnis įvaizdis.

Autorinė juvelyrika dažniausiai stengiasi išlaikyti klasikines formas. Todėl tokie papuošalai visada išliks madingi ir nepraras savo išskirtinumo. Taip pat dažnai galima susidurti su nuomone – kad tokie juvelyriniai dirbiniai yra brangūs. Tačiau verta prisiminti, kad tokie dirbiniai yra kuriami rankomis, jie yra vienetiniai ir į kainą įeina ne tik ne tik sunaudotos medžiagos ar sugaištas laikas – bet ir idėja.

Įdomūs faktai apie Madeirą

Portugalijai priklausanti Madeiros sala neretai yra tituluojama Atlanto vandenyno perlu. Tai sala, kuri sužavės savo jaukia atmosfera, egzotiška gamta, autentiška kultūra bei nuostabiai maloniu, amžiną pavasarį primenančiu klimatu. Ši sala patraukliausia tiems keliautojams, kurie trokšta pailsėti gamtos apsuptyje, kurių nevilioja kelionių katalogų viršeliuose matomas poilsis, kai užtenka tik auksinio smėlio, saulės ir žydro vandens.

Ne vienas keliautojas, apsilankęs Madeiros saloje, sakė, kad būtinai ten dar sugrįš. Ši sala sužavi net ir pačius įnoringiausius atostogautojus. Na, o mes šį kartą norime pateikti dešimt įdomių faktų apie šią unikalią salą, kuriuos bus smalsu sužinoti pirmą kartą keliaujantiems ir ne tik. Tad jūsų dėmesiui – įdomūs faktai apie Madeirą.

 

  • Nors Madeira priklauso Portugalijai ir yra laikoma Europos dalimi, vis dėlto ji yra arčiau Afrikos krantų. Nuo Europos Madeira nutolusi 1000 kilometrų, o štai nuo Afrikos ją skiria dvigubai mažesnis atstumas – vos 500 kilometrų.

 

  • Būtent Madeiros saloje žymusis keliautojas Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos bei planavo savo istorinę kelionę aplink žemės rutulį.

 

  • Madeiros saloje gimė vienas garsiausių pasaulyje futbolininkų – Cristiano Ronaldo, tad sostinėje Funšalyje galite išvysti ir šiam garsiam sportininkui skirtą paminklą.

 

  • Madeira jau nuo seno visame pasaulyje garsėja savo vynu. Šį gėrimą yra aprašęs net ir Viljamas Šekspyras savo pjesėje „Henrikas IV“. Vienas iš pjesės veikėjų, seras Džonas Falstatas buvo apkaltintas, kad esą jis norėjo iškeisti savo sielą į vištos kulšelę ir taurę Madeiros vyno. Šekspyras šį gėrimą pavadino „Tauriąja esencija“.

 

  • Madeiros salą labai mėgo vienas žymiausių pasaulio politikų – Winston Churchill. Jam patiko keliauti po salą savuoju Rolls-Royse automobiliu bei leisti laiką tapant „Camara de Lobos“ žveju kaimelį.

 

  • 2006-aisiais metais Naujųjų metų fejerverkai buvo įtraukti į Guinness‘o pasaulio rekordų knygą, kaip didžiausias tokio pobūdžio šou visame pasaulyje. Nuo tada Madeira viena iš populiariausių šalių Naujųjų metų sutikimui.

 

  • Madeiros saloje galite išmėginti itin autentišką pramogą – pasivažinėjimą Toboganu. Toboganas – tai senovinės medinės rogės, kuriomis prie 150 metų nuo kalno į sostinę Funšalį buvo gabenami salos turtingiausieji.

 

  • Madeira dažnai vadinama amžinojo pavasario sala, mat jos klimatas nuostabiai švelnus, temperatūra visus metus svyruoja tarp 17 ir 27 laipsnių šilumos. Tai kone idealiai atostogoms tinkantis klimatas, oras visą laiką išlieka nei per šaltas, nei per karštas.

 

  • Nors Madeira yra sala, iš visų pusių skalaujama Atlanto vandenyno, paplūdimys visoje saloje yra vos vienas ir jis dirbtinai supiltas iš atvežtinio smėlio. Visi kiti priėjimai prie vandens – uolos ir skardžiai.

 

  • Ar teko kada nors ragauti bananaso? Ne? Madeiros saloje turėsite tokią galimybę – tai vaisius, išvestas sukryžminus ananasą ir bananą. Madeiroje yra populiarus vaisių kryžminimas, tad turėsite galimybę paragauti ir daugiau unikalių vaisių.

 

Vestuvinių žiedų tendencijos

 

 

Kiekviena pora, kuri ruošiasi vestuvėms, daugiausiai laiko skiria rinkdamiesi žiedus. Juk suknelė, kostiumas, puokštė bei kiti šventės atributai skirti tik vienai dienai – o žiedas išliks simboliu, kurį pora dėvės kiekvieną dieną. Žiedas turi simbolinę reikšmę – apsaugo porą nuo įvairių negandų bei vaizduoja nenutrūkstamą laiko tėkmę. Taip pat žiedas simbolizuoja meilę, ištikimybę bei užtvirtina priesaiką, kurią jaunieji ištaria vienas kitam prie altoriaus. Tad jūsų dėmesiui – ryškiausios vestuvinių žiedų tendencijos.

Tradicija mainytis žiedais siekia dar Antikos laikus, kai jaunikis įteikdavo žiedą jaunosios tėvams prieš vestuves ir šis ritualas buvo reikšmingesnis nei pati vestuvių ceremonija. Dabar šis gestas atitinka sužadėtuvių ritualą, kai vyras būsimai nuotakai padovanoja žiedą, taip prašydamas jos rankos. Tiesa, ne visada būsimų tuoktuvių simbolis buvo būtent žiedas, dažniau buvo pasirenkami kiti juvelyriniai dirbiniai, tokie kaip apyrankės ar kaklo papuošalai, kiek rečiau – auskarai.

Vestuvinis žiedas dėvimas ant kairės rankos bevardžio piršto, mat buvo manoma, kad šis pirštas labiausiai susijęs su širdimi. Vėliau buvo imta tikėti, kad kairė pusė yra žmogaus „negeroji“ – dėl to žiedus pradėjo dėvėti ant dešinės rankos bevardžio piršto. Šiuo metu įvairiose kultūrose tikima skirtingai – vieni renkasi dešinę ranką, kiti – kairę. Tačiau nepaisant to, kuri ranka pasirenkama – žiedas visada dėvimas ant bevardžio piršto, kuriame, buvo tikima, yra „meilės vena“.

O Į Lietuvą ši tendencija atkeliavo tik 18-ame amžiuje, tiesa žiedą savo mylimajai ant piršto užmauti galėjo tik kilmingieji ir pirmieji žiedai buvo ne iš aukso, kaip tai įprasta dabar, o iš žalvario. Iki tol lietuviai tuokėsi be žiedų.

Sužadėtuvių žiedai puošiami įvairiais brangakmeniais, tačiau ne visi žino, kad kiekvienas akmuo turi savo simbolinę reikšmę. Renkantis žiedą vertėtų pasidomėti simbolika. Pavyzdžiui, sužadėtuvių žiedų karaliumi pelnytai tituluoti galime deimantą – kuris simbolizuoja pastovumą, tvirtybę, o akmens tvirtumas – siejamas su santuokos tvirtybe. Labai dažnai sužadėtuvėms pasirenkami žiedai su safyrais, kurie simbolizuoja dvasines vertybes.

Tradiciškai vestuviniai žiedai asocijuojasi su tais, kuriuos dėvėjo mūsų tėvai: lakoniškos apskritimo formos, vienodi, gaminti iš geltono aukso . Vis dėlto paskutiniu metu jaunavedžiai renkasi vis įmantresnio dizaino žiedus. Populiarėja žiedai, kurie nėra taisyklingo apskritimo formos, su aštresnėmis detalėmis ar savo forma labiau panašesnius į kvadratą.

Jau keletą pastarųjų metų populiarumo viršūnės neapleidžia žiedų graviravimas – kiekviena jaunavedžių pora vidinėje žiedo pusėje išgraviruoja vienas kito vardą, vestuvių datą ar kitą jiems svarbią citatą. Šiuo metu vos apie 30 procentų porų renkasi negraviruotus žiedus. Tiesa, pradeda populiarėti visiškai nauja tendencija – mažo deimanto ar kito akmens inkrustavimas vidinėje žiedo pusėje. Jis iš išorės nėra matomas ir tampa tarytum nedidele paslaptimi, kurią žino tik sutuoktiniai. Taip pat neretai vestuviniai žiedai pasirenkami su viena ar keliomis akutėmis išorinėje žiedo dalyje – nors iki šiol tai buvo laikoma išskirtinai sužadėtuvių žiedo akcentu.

Standartiškai vestuvėms pasirenkami auksiniai žiedai, nes būtent auksas simbolizuoja amžinumą bei pastovumą. Vis dėlto geltonas auksas pastaraisiais metais praranda savo populiarumą, vis dažniau pasirenkamas baltas ar rausvasis auksas. Skirtinga aukso spalva taip pat turi ir skirtingą simboliką – geltonas auksas siejamas su dvasine branda, darna, baltasis auksas – su šventumu, džiaugsmu, o rausvieji metalai siejami su vaisingumu ir turtais. Neretai poros ieško ir kito metalo žiedų: sidabrinių arba platininių.

Vis labiau populiarėja tendencija rinktis skirtingus žiedus vyrui ir moteriai. Tiesa, dažniausiai išlaikoma panaši tematika pavyzdžiui vienoda spalva, ar detalė. Itin mėgstami „puzzle“ tipo žiedai, kai ant žiedo išgraviruojamas tam tikras vaizdas, kuris matomas tik sudėjus žiedus šalia vienas kito. Moterys noriai renkasi plonesnius žiedus, nei vyrai. O štai itin didelio susidomėjimo sulaukianti pora – Kembridžo hercogienė Kate Middleton ir princas Williamas – pasirinko ne itin įprastą variantą: jaunoji pasipuošė įspūdingu vestuviniu žiedu, su deimantais bei 18 karatų safyru. Kurio savininkė buvo princesė Diana, ir kurio kaina siekia 70 tūkstančių litų, o jaunasis – pasirinko žiedo iš vis nedėvėti.

Nuotakos labai pamėgo dvigubus žiedus, dažniausiai vienas žiedas būna šiek tiek platesnis, klasikinio dizaino, o antrasis – siauras ir puoštas brangakmeniais. Kurioms dvigubas žiedas pernelyg paprastas – gali rinktis trigubus – dažniausiai tai būna trys skirtingi tačiau tarpusavyje derantys žiedeliai – juos galima nešioti visus kartu arba atskirai. Ši tendencija kilo iš moterų pomėgio po vestuvių nešioti ir sužadėtuvių, ir vestuvinį žiedą vienu metu.

Be vizualaus dizaino tendencijų – ne mažesnę vietą užima ir patogumas. Vis labiau populiarėja vestuviniai žiedai su išgaubta vidine dalimi (angl. comfort fit). Ši žiedo savybė itin patraukli vyrams, nes mažesnė žiedo dalis liečiasi su oda, žiedo dėvėjimas tampa mažiau juntamas. Taip pat vasaros laikotarpiu, kai karšta ir pirštai yra linkę prakaituoti – ši savybė suteikia didesnio komforto pojūtį.

Žiedų kainos priklauso nuo to, ko pageidauja jaunieji. Vis labiau populiarėja rankų darbo papuošalai, kuriami juvelyrų. Poros linksta ir sužadėtuvių, ir vestuvinius žiedus užsisakyti pas tą patį meistrą – tai itin puiki galimybė turėti tarpusavyje derančius žiedus bei užsisakant sužadėtuvių žiedą – racionalu iš karto apmąstyti ir būsimą vestuvių žiedą.

Žinoma, vestuvinius papuošalus, ir ypatingai žiedą vertėtų rinktis atidžiai, atsižvelgiant į savo pomėgius, juk jis bus dėvimas dieną iš dienos. Žiedas turėtų būti ne tik patogus kasdieniam nešiojimui, bet ir malonus akiai – juk jis visada primins svarbiausią poros gyvenimo dieną.

 

 

Kodėl verta keliauti į Madeirą

 

 

Madeira – tai sala, esanti Atlanto vandenyne, kuri priklauso Portugalijai ir neretai yra tituluojama „Atlanto vandenyno perlu“. Ši sala visame pasaulyje garsėja savo vynu, Naujųjų metų šventimu su įspūdingais fejerverkais (kurie net yra įtraukti į Guinness‘o rekordų knygą), švelniu, amžiną pavasarį primenančiu, klimatu, kvapą gniaužiančiais kraštovaizdžiais ir siuvinėjimo amatininkais.

 

Madeira nuo Afrikos žemyno krantų yra nutolusi apie 500 kilometrų, o nuo Europos – 1000 kilometrų. Sala nėra didelė, jos plotas siekia apie 740 kvadratinių kilometrų.

 

Madeiros istorija nėra itin sena.  Ji buvo atrasta 1419 metais, portugalų kolonizatorių, kurie pirmieji saloje pradėjo plėtoti prekybos ir jūreivystės amatus. Įdomus faktas tai, kad būtent Madeiros saloje žymusis keliautojas Kristupas Kolumbas mokėsi navigacijos ir planavo savo istorinę kelionę – tad šis pasaulio kampelis yra nuostabi vieta ne tik poilsiui, bet ir įkvėpimo paieškoms.

 

Apsilankius Madeiros saloje, tikrai neliks nepastebėtos bananų plantacijos, taip pat čia spaudžiamas visame pasaulyje garsus Madeiros vynas. Tačiau pagrindinis salos gyventojų pragyvenimo šaltinis vis dėlto yra turizmas. Po salą daugiausiai keliauja europiečiai – anglai, lenkai, vokiečiai, skandinavai ir portugalai. Ieškantiems įprasto poilsio, kai  norima tiesiog degintis prie jūros, Madeiros sala nėra idealus variantas, mat didesnis smėlio paplūdimys yra tik vienas – jis supiltas iš atvežto smėlio. O štai  norintiems grožėtis gamta, nebijantiems per dieną nueiti ar nuvažiuoti ne vieną dešimtį kilometrų, tuo metu atrandant neįtikėtino grožio gamtos perlus – Madeira yra pati tinkamiausia!

Funšalis – Madeiros salos sostinė bei pagrindinis miestas, esantis pietinėje dalyje. Taip pat tai svarbus jūrų bei tarptautinis oro uostas. Šiame mieste gyvena apie 244 tūkstančiai gyventojų. Kiti didesni salos miestai yra: Ribeira Brava, Mašiku, Kamara de Lobosas, Santa Krusas, Kaniso.

Sostinėje Funšalyje taip pat yra vienas didžiausių turgų visoje saloje, kuriame galite rasti visko, ko tik širdis gali geisti: nuo egzotiškų, tik šioje saloje randamų vaisių ar daržovių, iki įvairių, dar nematytų, jūros gėrybių. Turgus nėra triukšmingas, priešingai, jis nustebins savo jaukumu  ir vietiniai gyventojai tikrai nesitaikys apgauti patiklių turistų, kaip tai būdinga kitose šalyse. Funšalis turi daug savo tradicinių festivalių bei švenčių, bet žymiausias ir svarbiausias metų renginys – Naujųjų fejerverkų pasirodymas, kuris yra įtrauktas į Guinness’o rekordų knygą, kaip didžiausias tokio pobūdžio festivalis. Kiti žymūs tradiciniai renginiai: Funšalio karnavalas, gėlių festivalis, vykstantis balandžio mėnesį, tarptautinės Atlanto fejerverkų varžybos, vyno festivalis.

 

 

10 priežasčių, kodėl verta keliauti į Madeirą:

  1. Pasižvalgyti po Funšalio senamiestį ir pasigėrėti tradicine portugališka architektūra.
  2. Pakilti funikulieriumi į Montės kalno Botanikos sodą ir pasimėgauti įstabaus grožio salos peizažu.
  3. Leistis į žygį levadomis, kur už kiekvieną įveiktą kilometrą, jūs būsite  apdovanoti nepaprasto grožio gamtos vaizdais.
  4. Pagauti vėją Sao Lourenso pusiasalyje.
  5. Susipažinti su salos istorija Santanoje – savotiškame etnografiniame muziejuje, esančiu po atviru dangumi, kur galėsite išvysti dailius, šiaudiniais stogais dengtus autentiškus Madeiros namukus.
  6. Pakibti virš Kabo Zirao skardžio ir stebėti vandenyno bangų mūšą po kojomis – mat tai pats aukščiausias Europos kyšulys
  7. Aplankyti Kamara de Lobos miestelio žvejus. Šis miestelis yra vienas tipiškiausių Madeiros gyvenviečių, kurio gyventojai iki šiol verčiasi daugiausiai žvejyba.
  8. Išsimaudyti Porto Monez vulkaniniuose, natūraliai gamtos suformuotuose, baseinuose
  9. Pasinerti į Madeiros gėlių festivalio sūkurį – tai penkias dienas trunkanti spalvinga šventė, kurios metu miestelių gatvės pasipuošia gyvų gėlių kilimais, langai dekoruojami specialiais gėlių puodais bei ryškiomis girliandomis.
  10. Persikelti keltu į Porto Santo salą, kuri palepins jus auksinio smėlio paplūdimiais.

 

 

hänsyn till, mogen charm.Vackra och praktiska, enkla och eleganta bröllopsklänningar, som l bröllopsklänningar ämpar sig för allas val, ljusa färger att välja mellan Bröllopsklänningar.

Pagrindinės stiliaus klaidos

 

 

Kiekvienas mūsų įrašas yra vienaip ar kitaip susijęs su  tendencijomis, su stiliaus patarimais bei idėjomis, kaip rengtis. Šį kartą norėtume pakalbėti priešinga tema – kaip nesirengti. Nors nemažai žmonių teigia, kad domėjimasis mada – tai tuštybė ir savo stiliaus kūrimas – laiko švaistymas. Mes skubame su tuo nesutikti – tinkama apranga parodo jūsų pagarbą aplinkai.

 

Pirma klaida – jogos kelnės už sporto salės ribų

Jau vien šio pavadinimas – „Jogos kelnės“ – parodo, kad skirtas šis rūbas. Taip, jis skirtas užsiėmimas jogos salėje, bėgiojant, einant į sporto klubą. Tai pat tai gali būti patogus rūbas būnant namuose ar darbuojantis sode. Tačiau jokiais būdais nereikėtų rengtis šio rūbo einant į miestą, į darbą ar tuo labiau į vakarėlį.

Antroji klaida – Tigras + zebras + pantera

Žvėrių raštai gali atrodyti tikrai stilingai, tačiau tik derinami su neutraliomis, monochrominėmis spalvomis. Jokiu būdu ne su kitu raštu. Garsus ne tariamas tigrinio rašto palaidinei suderintai su zebro raštų kelnėmis, tačiau ta pati tigrinė palaidinė suderinta su tamsiomis kelnėmis jau atrodo visiškai kitaip.

Trečioji klaida – Palaidinės aukštu kaklu

 aukštu kaklu (kitaip dar vadinamos „golfu“) puošia retą moterį. Viena gražiausių kūno vietų – tai kaklas, krūtinės sritis bei raktikauliai, o šio tipo palaidinės jas uždengia. Kaklas tampa nebe toks grakštus, vizualiai jis sutrumpėja. Geriau rinktis trumpą, kuklią iškirptę, o jei šaltą – elegantišką šaliką.

Ketvirtoji klaida – pigūs arba Pavargę aukštakulniai

Verčiau turėti vieną porą tačiau geros kokybės , nei dešimt porų pigių. Žinoma, biudžeto apribojimus patiriančios moterys šauks, sakydamos, kad ne visos įperka gerą avalynę, tačiau jei sudėtumėte per metus avalynei išleidžiamus pinigus – gautųsi kelios poros tikrai kokybiškos avalynės, kuri atrodys elegantiškai, bei bus dėvima tikrai ne viena, o gal ir ne du sezonus.

Taip pat jei aukštakulniai savo laiką atitarnavo – ramia sąžine išleiskite juos į užtarnautą poilsį. Nes ir pačios prašmatniausios suknelės spindesį gesins nubraižyti, nunešioti aukštakulniai.

Penktoji klaida – per daug atidengtas kūnas

Trumpas – seksualu. Gili iškirptė – taip pat seksualu. Apnuoginta nugara – neabejotinai vyrus veda iš proto. Tačiau visa tai vienoje aprangoje – vulgaru, vulgaru ir dar kartą vulgaru! Kad ir kokį tobulą kūną turėtumėte, kad ir kaip norėtumėte jį demonstruoti – pasirinkite tik vieną atidengiama sritį. Laikykitės amžino patarimo: jei atviras viršus – rinkitės uždarą apačią, ir atvirkščiai, jei apačia atvira – rinkitės saikingą ir kuklų viršų.

Šeštoji klaida – Kvepalų debesis, paliekamas praėjus

Coco Chanel yra sakiusi, kad moteris, kuri nesikvėpina – neturi ateities. Ir garsioji aktorė Merilyn Monroe sakė, esą ji miega dėvėdama tik lašelį „Nr.5“ kvepalų. Tačiau įsidėmėkite – lašelį. Jau verčiau pasikvepinkite per mažai, nei per daug, nes per daug intensyvus kvapas nepuošia nei vienos moters, o aplinkiniams tai gali atrodyti atstumiančiai.

Septintoji klaida – Per maži rūbai

Jei jau nešiojate M dydį, susimildamos, nesisprauskite į S. Labai svarbu pažinti savo kūną, susidraugauti su juo, bei dėvėti savo dydžio Jei spraudžiatės į mažesnį dydį – tai dar nereiškia, kad atrodysite smulkesnė. Priešingai – tai privers vizualiai atrodyti kaip tik stambesnei, nei esate iš tiesų.

Aštuntoji klaida – Nupieštas veidas

Dekoratyvinė kosmetika – tobulas išradimas, Jos paskirtis paslėpti trūkumus, bei pabrėžti privalumus. Akcentuojame – pabrėžti, o ne sukurti naujus. Neretai merginos ant veido tepa tokį storą makiažo sluoksnį, kuris sukuria visiškai naujus bruožus, ir net nesimato tikrosios odos spalvos. Laikykitės principo, kad mažiau yra daugiau. Jau geriau kukliau pasidažyti – nei per daug.

Från materialet synvinkel är spets festklänningar kan sägas en tidlös trend. Romantiska spetsar brudklänning är fortfarande den största ledningen varumärket mässgolvet. ,, Kan inte motstå trenden av vinden.

 

 

Lankytinos vietos Barselonoje

 

 

Barselona – tai Ispanijos Katalonijos regiono sostinė, vienas didžiausių bei kosmopolitiškiausių šalies miestų, kuris pakerės savo unikalia architektūra bei gausybe lankytinų vietų. Miestas skaičiuoja ne vieno šimtmečio istoriją, kurios pėdsakai išlikę įvairiausiose vietose. Viena iš miesto įkūrimo legendų pasakoja, kad Barseloną įkūrė Heraklis, esą miesto išdėstymas atkartoja Heraklio diržo žvaigždes. Tad šį kartą norime supažindinti su 10 lankytini objektų Ispanijos kultūros lopšyje – charizmatiškoje Barselonoje.

 

Barselonos katedra

Ši didinga katedra, kurios lubų aukštis siekia net 26 metrus – vienas lankomiausių objektų mieste, sužavinti savo kone tobulu gotikiniu stiliumi. Katedra buvo pradėta statyti dar 1298 metais, o užbaigta tik XIX amžiuje. Taip pat ši katedra turi net 26 šonines navas.

Miesto istorijos muziejus

Šį, Karališkuosiuose rūmuose įsikūrusį muziejų, turėtų aplankyti kiekvienas, kuris nori iš arčiau susipažinti su miesto bei visos šalies istorija. Rūmai buvo įkurti dar XIII amžiuje, tad muziejuje šalia įprastų eksponatų, galite pamatyti ir ne tokius įprastus. Vienas įdomiausių – tai pasivaikščiojimas specialiai įrengtais kabančiais liepteliais požemiuose po Dar romėnų įkurto Barcino liekanas. Tai vieta, kurioje arčiausiai galima prisiliesti prie pačių miesto įsikūrimo ištakų.

Pikaso muziejus

Tai vienas lankomiausių miesto muziejų, kuriame galima geriau susipažinti ne tik su šio dailininko darbais, bet ir gyvenimu. Pikaso – vienas žymiausių Ispanijos dailininkų, kuris garsus ir vertinamas visame pasaulyje. Šiame muziejuje visis jo darbai išdėstyti chronologine tvarka: nuo pirmųjų iki paskutinių darbų, tad galima puikiai stebėti, kaip vis tobulėjo šio dailininko tapymo technika, kaip vystėsi jo stilius.

Gotikinis kvartalas

Gotikinis kvartalas – tai Barselonos miesto pasididžiavimas ir drąsiai gali būti pavadinamas miesto širdimi. Tai lyg gotikinio stiliaus muziejus po atvirtu dangumi: gotikinės bažnyčios, pastatai, gatvių dekoras. Šis kvartalas svarbus miesto istorinis centras, mat būtent šioje vietoje III amžiuje Pr.Kr. buvo gyvenvietė, kurią romėnai vėlesniais laikais pavertė į koloniją, pavadinę ja Barcino, iš kurios kilo visas Barselonos miestas.

Jūrų muziejus

Šis jūrų muziejus – akvariumas yra vienas didžiausių tokio pobūdžio muziejų visoje Europoje. Šioje vietoje galima išties puikiai susipažinti su povandeninio pasaulio gyventojais, mat čia eksponuojama per 460 skirtingų vandens gyvūnų rūšių, o iš viso šiame gigantiškame 6 milijonų litrų talpos akvariume plaukioja per 11 000 gyventojų.

Stebuklingieji fontanai

Tai vienas ispūdingiausių fontanų visoje Barselonoje, pakerėsiantis savo šviesų ir muzikos pasirodymais. Šis fontanas pastatytas dar 1929 metais Pasaulinei parodai. Kiekvieną vakarą, jau sutemus, čia rengiami neįtikėtini įvairiausių kino filmų, muzikinių takelių bei žymiausių pasaulio atlikėjų įkvėpti pasirodymai.

Ciutadela parkas

Norint pailsėti nuo niekada nemiegančios Barselonos triukšmo, atsikvėpti nuo gausybės įspūdžių, galima apsilankyti viename gražiausių miesto parkų – Ciutadela, kurio plotas apima net 30 hektarų. Šiame parke galite pailsėti greta tyvuliuojančio tvenkinio, apsupto palmėmis, mėgautis nuostabiu, ore tvyrančiu gėlių aromatu bei klausytis egzotiškųjų papūgų. Tai lyg pabėgimas į Edeno sodus viename kosmopolitiškiausių Ispanijos miestų.

Katalonijos aikštė

Ši aikštė – tai miestiečių itin mėgstama susitikimų vieta. Tai jau 150 metų istoriją skaičiuojanti vieta, nuo šios vietos prasideda 7 judriausios miesto gatvės. Tai lyg maža ramybės oazė, kurioje atsikvėpus, galima vėl pasinerti į miesto šurmulį.

Šventosios šeimos bažnyčia

Tai viena gražiausių Barselonos bažnyčių, neretai tituluojama miesto simboliu. Taip pat tai ir vienas žymiausių Architekto Antoni Gaudi kūrinys, turintis du pabaigtus fasadus: Kančios ir Kristaus gimimo. Bažnyčia dar nėra užbaigta, planuojama, kad ji bus baigta statyti 2026 metais tačiau jau dabar ji laikoma viena originaliausių bei įspūdingiausių pasaulio bažnyčių.

Modernusis Guelio parkas

Guelio parkas – tai 3 hektarų plotą užimantis, ispanų architekto Antonio Gaudi projektuotas miesto sodas, su įvairiais itin unikalaus dizaino statiniais, ryškiaspalvėmis kolonomis bei mozaikomis. Beje, šis parkas saugomas UNESCO